Adventas – keturių savaičių laikotarpis, skirtas pasirengti Kalėdoms, Kristaus gimimo šventei.

Vėl šypsotis

   Tremtis buvo dramatiškas Izraelio istorijos momentas, kai žmonės prarado tėvynę, laisvę, orumą ir net pasitikėjimą Dievu. Jie jautėsi apleisti ir be vilties. Tačiau štai nuskamba pranašo raginimas, vėl atveriantis širdį tikėjimui. Dykuma yra vieta, kurioje sunku gyventi, tačiau būtent ten galima keliauti, grįžti ne tik į tėvynę, bet ir pas Dievą, vėl turėti viltį ir šypsotis.

Kai esame tamsoje, prispausti sunkumų, mes nesišypsome. Būtent viltis mus moko šypsotis siekiant rasti kelią, vedantį pas Dievą. Vienas iš pirmučiausių dalykų, nutinkantis žmonėms, kurie atsitolina nuo Dievo, yra tai, kad tie žmonės nesišypso. Galbūt jie gali garsiai kvatotis, sąmojingai pašiepti kitą… bet jiems trūksta šypsenos! Tik viltis dovanoja šypseną: tai šypsena viliantis rasti Dievą.

Gyvenimas dažnai yra dykuma, sunku keliauti per gyvenimą, bet jei mes pasitikime Dievu, tas kelias gali tapti gražus ir platus tarsi greitkelis. Tiesiog reikia niekuomet neprarasti vilties ir nepaliauti tikėjus visada, nepaisant nieko. Kai esame vaiko akivaizdoje, nors turime daug problemų ir sunkumų, mes šypsomės, nes prieš save matome viltį: vaikas yra viltis! Šitaip turime gyvenime įžvelgti vilties kelią, leidžiantį mums rasti Dievą – Dievą, dėl mūsų tapusį Kūdikiu. Jis privers mus šypsotis, jis duos mums viską!

Būtent šiuos Izaijo žodžius pavartojo Jonas Krikštytojas kviesdamas atsiversti: „Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią“ (Mt 3, 3). Tas balsas skamba ten, kur atrodo, kad niekas negali jo išgirsti – kas gali klausytis dykumoje? – jis skamba ten, kur vyrauja sumaištis, sukelta tikėjimo krizės.

Negalime paneigti, kad šiandienos pasaulis išgyvena tikėjimo krizę. Sakoma: „Tikiu į Dievą, esu krikščionis.“ – „Priklausau tai religijai…“ Tačiau tavo gyvenimas yra toli nuo krikščionybės; jis labai toli nuo Dievo! Religija ir tikėjimas tapo tik pareiškimu: „Ar tikiu?“ – „Taip!“

Tačiau čia kalbama apie tai, kad reikia atsigręžti į Dievą, atgręžti širdį į Dievą ir eiti tuo keliu, siekiant Jį rasti. Jis laukia mūsų. Tai Jono Krikštytojo skelbimas: reikia pasiruošti susitikimui su tuo Kūdikiu, kuris vėl grąžins mums šypseną.

Popiežius Pranciškus