Mons. dr. Algirdas Jurevičius: Žolinės šventimas Kaišiadorių vyskupijoje - Pivašiūnuose 2017

    Žolinės atlaidai Pivašiūnuose kasmet sutraukia daug piligrimų. Keliaujančios į Amžinojo Tėvo namus Bažnyčios nuotaiką įkūnijo Kaišiadorių vyskupijos jaunimo centro organizuota jaunimo stovykla Varkaliuose ir piligriminis žygis, kuriam vadovavo seminaristas Gintas Petkevičius, o dvasiniu vadovu buvo kun. Rolandas Bičkauskas. Pagrindine tema buvo pasirinkti psalmės žodžiai “Vaikščioju, tad akivaizdoj Dievo“ (plg. Ps 116,9). Apie septyniasdešimt jaunuolių tris dienas Varkalių stovyklavietėje klausėsi mokymų ir liudijimų apie asmeninę maldą ir santykį su Dievu. Ypatingai buvo kreipiamas dėmesys į sakramentų šventimo svarbą kasdieniame gyvenime, todėl ir žygio metu buvo galimybė švęsti susitaikymo sakramentą ir šv. Mišias. Keliaudami į šventovę jaunieji piligrimai aplankė Užuguosčio, Aukštadvario, Onuškio ir Dusmenų bažnyčias. Keliautojų ryžtą Viešpats išbandė saulės kaitra, audros vėjais bei liūtimis, tačiau tai jaunuolių nepalaužė. Piligrimai dalyvavo išvakarių šv. Mišiose ir organizavo eucharistinę procesiją, o pagrindinę Žolinės iškilmių dieną savanoriavo.

Pagrindinę Žolinės Pivašiūnuose atlaidų dieną (rugpjūčio 15 d.) buvo dėkojama Dievui už palaimintojo Teofiliaus Matulionio, vyskupo ir kankinio, gyvenimą bei tarnyste. Ta proga Pivašiūnų šventovėje tikintieji galėjo melstis prie pal. Teofiliaus didžiojo relikvijoriaus, kuris stovėjo šventovės šv. Kryžiaus šoninio altoriaus papėdėje. Didžiojo relikvijoriaus forma primena palaimintojo sarkofagą, saugomą Kaišiadorių katedros pal. Teofiliaus koplyčioje. Jei palaimintojo sarkofago ilgis yra apie 190 cm., tai didžiojo relikvijoriaus – apie 140 cm. Piligrimai gausiai spietėsi ne tik prie malonėmis garsaus ir neseniai po restauravimo į šventovę sugrįžusio Švč. M. Marijos – Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo, bet ir siekė paliesti pal. Teofiliaus relikvijorių bei įsigyti palaimintojo paveikslėlį. Tapo akivaizdu, kaip Dievo tautai reikia globėjų bei užtarėjų pas Viešpatį!

Pagrindinių šv. Mišių pradžioje visus pasveikino Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, bet Eucharistijai vadovavo ir homiliją skelbė Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Homilijos metu arkivyskupas komentavo Apreiškimo knygos ištrauką apie didingą ženklą danguje – Moterį, apsisiautusią saule (plg. Apr 12,1-6). Ugniaspalvio slibino tykojimą pulti Moterį pamokslininkas išplėtė iki per visą istoriją veikiančias piktojo atakas prieš Bažnyčią, kurios tapo labai akivaizdžios ir pal. Teofiliaus gyvenime. Homilistas pasidalino prisiminimais iš apsilankymo Solovkų lageryje ir ragino nepasiduoti nevilčiai bei turėti drąsos apkabinti gyvenimo kelyje pasitaikančius kryžius, kad jie mus, kaip ir pal. Teofilių, vestų į žvaigždes, vestų į dangų.

Kunigų ir vienuolių dieną (rugpjūčio 16 d.) pagrindinėse šv. Mišiose buvo meldžiamasi už kunigus ir vienuolius. Buvo dėkojama Viešpačiui už pašaukimo malonę ir meldžiama, kad Viešpaties vynuogynas niekas nepritrūktų darbininkų. Pasidžiaugta, kad šiemet į kunigų seminarijas kreipėsi ir buvo priimta daugiau jaunuolių... Artimo meilės puoselėjimui skirtoje dienoje (rugpjūčio 17 d.) susirinko Caritas bei kitų krikščioniškų labdaros organizacijų atstovai. Ta proga Pivašiūnų gimnazijoje Kaišiadorių vyskupijos Caritas organizavo konferenciją, kurią vedė Vilniaus arkivyskupijos Caritas sielovadininkas kun. Mozė Mitkevičius. Konferencijoje dalyvavo apie septyniasdešimt Caritas savanorių iš įvairių Kaišiadorių vyskupijos parapijų. Kunigas kalbėjo apie bendražmogiškus santykius Caritas bendruomenėje ir ne tik, pasitelkdamas ištrauką apie Kainą ir Abelį iš Pradžios knygos. Ši dviejų brolių drama tinka kiekvienai socialinei grupei, nes pasakoja apie žmonių tarpusavio santykių trapumą. Visada iškyla apsisprendimas priimti arba nepriimti kitą žmogų, kuris visada yra kitoks negu aš. Prelegentas pasiūlė susimąstyti apie santyki su žmonėmis, kurie mus supa. Su tais, kurie yra šalia mūsų. Anot kunigo Mozės – visi žmonės yra skirtingi. Dažnai esame panašūs į Kainą, nes atsakome taip, kaip ir jis -nežinome, kur yra mūsų brolis. Nutolę nuo Dievo įsakymų prarandame ramybę (kaip Kainas), bėgame ir prarandame artumą su Dievu. Bėgdami nuo kito, nuo artimo, bėgame nuo savęs. Nuodėmė gimdo nuodėmę. Konferencijoje paminėta apie dialogo, pokalbio svarbą. Be pokalbio prarandamas ryšys su asmeniu, su broliu, seserimi. Bažnyčioje esame broliai ir seserys. -„Gyvendami vienatvėje nesužinome, kas mes esame“. Taigi visi mes skirtingi ir kitokie, o asmeniu tampame per santykį su kitu, - sakė kun. Mozė.

Po konferencijos buvo švenčiama Eucharistija, kuriai vadovavo vyskupas emeritas Juozas Matulaitis. Pamokslo metu generalvikaras mons. Algirdas Jurevičius priminė, jog visi turėtume būti karitiečiais ta prasme, kad artimo meilės puoselėjimas nėra krikščionims privilegija, bet pareiga. Po pamaldų vyko agapė su dainomis bei nuoširdžiu bendravimu. Caritas savanoriai su Pivašiūnų klebonu mons. Vincu Baubliu aplankė Pivašiūnų senelių globos namus. Pedagogams skirtoje maldų dienoje (rugpjūčio 18 d.) į pal. Teofiliaus Matulionio metams skirtą konferenciją Pivašiūnų gimnazijoje susirinko tikybos mokytojai bei katechetai. Konferenciją vedė Birštono sakralinio muziejaus vadovė dr. Roma Zajančkauskienė. Ji pabrėžė, kad pal. Teofilius buvo aktyvus vaikų ir jaunimo ugdytojas, jam net teko būti ir tikybos mokytoju. Teofilius, būdamas paprastas ir draugiškas, mokėjo užmegzti glaudžius ryšius su savo ugdytiniais, rūpinosi tolimesniu jų išsimokslinimu, susirašinėdavo. Palaimintojo gyvenimo Credo - gyventi tiesoje - nepaprastai aktualus ir mūsų laikais, nes klaidinančios ideologijos veržiasi ir į mokyklą. Tiesos sakymas tampa nepopuliarus, kartais net pavojingas... Konferencijos pabaigoje prelegentė pasiūlė visus savo rūpesčius ir sunkumus pavesti pal. Teofiliaus užtarimui, nes, pats buvęs panašiose situacijose, jis puikiai mus supranta. Be to, jis pats ragino melstis į savus šventuosius - mūsų tautiečius. Po šv. Mišių Kaišiadorių vyskupas įteikė tikybos mokytojams kanoninius siuntimus dėstyti tikybą įvairiose vyskupijos mokyklose.

Maldų už šeimas dienoje (rugpjūčio 19 d.) Kaišiadorių vyskupijos Šeimos centro savanoriai nuo ankstaus ryto pasitiko į šventovę atvykstančius maldininkus įteikdami jiems lankstinukus ir kviesdami į šeimos santykius stiprinančias programas. Pagrindinėse šv. Mišiose buvo teikiamas Sutvirtinimo sakramentas Pivašiūnų parapijiečiams. Po pamaldų šeimos organizavo agapę, kurią aplankė ir vysk. Jonas Ivanauskas, tardamas padėkos ir padrąsinimo žodį. Kun. Mindaugas Grenda vedė katechezę šeimoms apie maldos svarbą šeimoje. Po katechezės dalyviai galėjo pasidalinti savo maldos patirtimi. Tuo pat metu kun. Laurynas Visockas Pivašiūnų šventovėje vedė katechezę vaikams. Po katechezių šeimos džiaugėsi tikėjimo bendryste ir šeimynišku buvimu, giedojo, dainavo tol, kol sudundėjęs griaustinis priminė, kad jau laikas atsisveikinti ir vykti kiekvienam į savo kraštą dalintis Pivašiūnuose patirtomis malonėmis.

Sekmadienis (rugpjūčio 20 d.) buvo skirtas maldoms už ligonius, slaugytojus bei medicinos darbuotojus. Vysk. Jonas Ivanauskas homilijoje kalbėjo apie ligą kaip tikėjimo išbandymą ir ragino su Viešpaties pagalbą nešti savo gyvenimo kryžių. Pamokslininkas priminė pal. Teofilių, kurio 55-ąsias mirties metinės tą dieną taip pat buvo minimos, ir ragino šauktis jo užtarimo. Šv. Mišių metu buvo teikiamas Ligonių patepimo sakramentas. Sakramentą priimančių ligonių veiduose buvo tiesiog regimas didžiulis pasitikėjimas Viešpaties valia ir viltis pasveikti iš savo ligų. Maldų už žemdirbius ir bendruomenes dienoje (rugpjūčio 21 d.) pamokslininkas mons. Algirdas Jurevičius kalbėjo apie bendrystės svarbą pavienio žmogaus gyvenime ir priminė pal. Teofiliaus Bažnyčios kaip šeimos ilgesį. Šeimos pavadinimas Bažnyčiai nepaprastai tinka. Jis pasako tai, jog tu esi čia laukiamas nepaisant tavo trūkumų, keistenybių ar nepriteklių. Esi laukiamas kaip šeimoje. – Tai ir yra tobula bendruomenė, kuomet vienas kitą papildome savo dovanomis bei charizmomis. O bažnytinė bendruomenė ieško ne tik horizontalaus matmens, bet čia svarbi ir vertikali dimensija – bendrystė su Dievu, bendravimas su dangaus šventaisiais.

Žolinės atlaidų šventimą Pivašiūnuose apvainikavo Švč. M. Marijos Karalienės liturginis minėjimas (rugpjūčio 22 d.), kurio metu buvo meldžiamasi už Gyvojo Rožinio, Marijos legiono ir kitas maldos grupes. Gyvojo Rožinio draugijos nariai prieš šv. Mišias organizavo piligrimystę į Pivašiūnų šventovę ir keliavo apie du kilometrus pėsčiomis melsdamiesi Rožinį. Užbaigdamas didžiuosius atlaidus Kaišiadorių vyskupas dėkojo visiems, kurie meldžiasi, nes tik per maldą judama į priekį, augama vidumi ir patiriama Viešpaties globa. Maldos mylėtojai savo maldų dieną baigė didžiule agape, dainomis bei šokiais, tuo paliudydami, kad maldos žmonės tuo pačiu yra ir įvairiopo džiaugsmo liudytojai. Iš Pivašiūnų visi grįžo Nuliūdusiųjų Paguodos paguosti ir pal. Teofiliaus sustiprinti.