Popiežius ketvirtadienį priėmė Šventovių ir piligriminių kelionių organizatorių jubiliejaus dalyvius, kelis šimtus daugiausiai Italijos šventovių ir piligriminių kelionių administratorių, darbuotojų, savanorių, kalbėjo jiems apie šventoves, kaip apie privilegijuotą erdvę susitikimui su Viešpačiu, vietą, kurioje galima ranka prisiliesti prie Dievo gailestingumo. Atlikti išpažintį šventovėje – tai tas pats kaip ranka paliesti Dievo gailestingumą, sakė popiežius Pranciškus.

Šventovėje daug kas priklauso nuo priėmimo. Piligrimų priėmimas yra raktažodis. Būtų galima pridurti, kad jis yra lemtingas evangelizacijai. Kartais pakanka žodžio ar šypsenos, kad asmuo pajustų, kad yra laukiamas. Priėmimo dvasiai reikia jautrumo, pakilumo, nuoširdumo ir kantrybės. Evangelijose Jėzus visuomet pristatomas kaip priimantis visus, kurie artinasi prie jo, ypač ligoniai, nusidėjėliai, atstumtieji. Jis pats apie savo sako: “Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs“. (Mt 10,40). Jėzus kalbėjo apie priėmimą, bet dar labiau jis jį vykdė.

Piligrimas dažnai atvyksta į šventovę išvargęs, išalkęs, ištroškęs ir labai dažnai jo fizinė būklė atspindį vidinę būseną. Todėl svarbu priimti gražiai tiek materialiniu, tiek dvasiniu požiūriu, kad peržengdamas slenkstį pasijustų ne kaip svečias, o kaip artimas, tarsi parėjęs į savo namus, kuriuose yra laukiamas, mylimas ir priimamas su gailestingumu. Kad ir kas būtų, jaunas, senas, turtingas, vargšas, ligonis, nuliūdęs ar tik žingeidus turistas, tesulaukia deramo priėmimo, nes kiekviename žmoguje plaka Dievo ieškanti širdis, nors kartais jis pats pilnutinai to nepastebi.

Dievo atleidimo tarnystę vykdantys nuodėmklausiai siūlo išskirtinį priėmimą. Šventovė yra atleidimo namai, kuriuose kiekvienas be išimties gali sutikti visiems gailestingo Tėvo švelnumą. Einantieji išpažinties tai daro nes gailisi dėl savo nuodėmių; aiškiai suvokia, kad Dievas nesmerkia, o priima, apkalbina taip, kaip tėvas sūnų palaidūną, norėdamas sugrąžinti sūnaus orumą. Šventovėse tarnaujančių kunigų širdys turi būti persunktos gailestingumu: jų elgsena turi būti kaip tėvo. (Vatikano radijas)