KAIŠIADORIŲ VYSKUPIJOS KURIJA ("Kaišiadorių aidai", 2022-11-11 d.)

Praėjusiame ,,Kaišiadorių aidų“ laikraščio numeryje rašėme apie ekskursiją Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje, kuriai šiemet sukanka 90 metų nuo jos pastatymo. Skaitytojus supažindinome su katedros įkūrimo istorija, šviesiomis asmenybėmis, daug davusiomis Kaišiadorių krašto istorijai. Šiandien – įspūdžiai iš apsilankymo Kaišiadorių vyskupijos kurijoje – viename iš gražiausių ir stilingiausių mūsų miesto pastatų, stovinčių gana ramioje miesto dalyje, už Algirdo Brazausko parko bei Lomenos upės.

Ten, kur kadaise skambėjo Mendelsono maršas...

Neseniai, būnant parke, viena mergina, atvykusi iš sostinės, teiravosi, gal žinau, kaip patekti į šio pastato vidų ar bent teritoriją: ,,gautųsi puikios vestuvinės nuotraukos‘‘, – sakė ji. Taip, pastatas senas, suprojektuotas dar 1931 m. architekto Vaclovo Michnevičiaus, statytas kelerius metus. Ir kokia buvo merginos nuostaba, kai ji išgirdo, jog čia yra įsikūrusi vyskupijos kurija, bet sovietiniais metais šiuose rūmuose veikė civilinės metrikacijos skyrius, taigi čia skambėjo Mendelsono maršas ir vestuvinių nuotraukų pastate atlikta su kaupu. Bet tai buvo kažkada... Sovietmečiu, nacionalizavus bažnyčios turtą, pastate buvo įkurdinta ir ligoninė, vėliau jos kabinetuose veikė biblioteka, bet dabar čia gyvena vyskupas, čia dirba asmenys, padedantys vyskupui vadovauti vyskupijai, jos sielovadai bei tvarkyti vyskupijos administracinius reikalus.

Kurijos veiklos apimtis – tai administravimas ir komunikacija su pavaldžiais vyskupijai asmenimis, valstybės ir kitomis institucijomis, gausių archyvų tvarkymas, teisinių dokumentų ruošimas ir t.t.

Vyskupijos kancleris kun. Gediminas Tamošiūnas papasakojo apie tai, kokie darbuotojai dirba kurijoje, apie rūmuose esančias patalpas, paaiškino, kas kur įkurdinta.

Muziejaus ekspozicija

Susidomėję apžiūrėjome vertingą Kaišiadorių vyskupijos istorijai skirtą ekspoziciją, kuri supažindina su Palaimintojo Teofiliaus Matulionio, kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir kitų ryškiausių asmenybių, kurie buvo svarbūs mūsų kraštui, gyvenimu ir veikla. Sužinojome, kodėl vyskupai dėvi kepures, kodėl turi ganytojo lazdas ir kodėl jos atrodo būtent taip ir ne kitaip, iš arti pamatėme senas bažnytines knygas, daug labai vertingų dailės kūrinių, eksponatų, arkivysk. Achile Ratti (vėliau tapusio popiežiumi Pijumi XI) apsilankymo Kaišiadoryse liudijimą (1920 m.), to paties popiežiaus bulės – Lituanorum gente (Lietuvos bažnytinės provincijos ir Kaišiadorių vyskupijos įsteigimo bei Kaišiadorių bažnyčiai katedros titulo suteikimo dekretas), pirmojo Kaišiadorių vyskupo (1926 m.) ir dabartinio vyskupo paskyrimo dekretus ir kt.

Ekspozicijoje pamatėme ir vieną iš svarbiausių vyskupijos kurijos archyvo dokumentų rinkinių – Palaimintojo Teofiliaus beatifikacijos bylą, kuri plačiai pasaulyje paskleidė žinią. Aišku, visi dokumentai – kopijos, originalai saugomi kurijos archyve.

Saugomi dokumentai, kuriuose – svarbiausi vyskupijos istorijos įvykiai

,,Verta pastebėti, kad Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvas išgyveno ne vieną sukrėtimą. Sovietų okupacijos metais nacionalizavus kurijos pastatą, archyvas neturėjo tinkamos sau vietos. Dalis bylų keliavo į Kauną, vėliau į Vievį, iš kur buvo valdoma Kaišiadorių vyskupija. Ir tik atkūrus nepriklausomybę archyvas pamažu grįžo į savo vietą, o pastaraisiais metais buvo susistemintas, papildytas nuotraukų rinkiniais‘‘, – tai kun. Mariaus Talučio mintys, kuriomis jis dalinosi pristatant knygą „KAIŠIADORIŲ VYSKUPIJA kurijos archyvo nuotraukose iki 1942 m. I dalis“ (https://teofilius.lt/naujas-leidinys-kaisiadoriu-vyskupija-kurijos-archy...).

Šią didelės apimties, net 527 psl. knygą susirinkusiems pristatęs vienas iš knygos sudarytojų kun. Gediminas Tamošiūnas sakė, kad leidinio tikslas buvo surinkti ir atpažinti nuotraukose anuomet užfiksuotus asmenis, vietoves (publikuota daugiau nei 400 nuotraukų ir dokumentų, sukauptų kurijos archyve, paminėta apie 600 asmenų). Knygoje gausu ir kitos faktinės informacijos – įvykių, biografijų, dokumentų. Leidinio istorinė apimtis – 1899–1942 metai (tarpukario Kaišiadorių vyskupija, pirmojo Kaišiadorių vyskupijos ganytojo vyskupo Juozapo Kuktos laikotarpis, visi svarbiausi to meto vyskupijos gyvenimo įvykiai – administravimas, parapijų ir organizacijų veikla, pirmieji okupacijos metai, paženklinti skaudžiais įvykiais ir emigracija), o dabar ruošiamas knygos tęsinys po 1942-ųjų.  

G. Tamošiūnas sakė, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Lietuvos vyskupų konferencija vykdė projektą „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“. Šio projekto tikslas – suskaitmeninti seniausius – iki 1920 m. Lietuvos parapijų archyvinius dokumentus – metriką (gimimo, krikšto, santuokų ir mirties aktus bei parapijiečių sąrašus) ir atverti juos viešai prieigai. Vykdant šį projektą, teko prisidėti ir Kaišiadorių vyskupijos kurijai, rūpintis logistika: pateikti projekto vykdytojams turimų dokumentų (bylų) sąrašus pagal rūšį, vietoves ir datas, numatyti darbui patalpas, pristatyti dokumentus ir t.t. Pavyzdžiui, Kaišiadorių vyskupija pateikė skaitmenizavimui daugiau nei septynis šimtus dokumentų bylų (knygų), turinčių po kelis šimtus puslapių. Kopijuota medžiaga bus prieinama aukščiau minėtų institucijų nustatyta tvarka internetu Valstybės archyve (pirminę prieigą – dokumentų sąrašus jau teikia Valstybės istorijos archyvas). Tuo tarpu vėlesni dokumentai – tarpukario parapijų metrika, jau turima Valstybės archyve, nes buvo daromi jų nuorašai 1920–1940 m. Tarybinio laikotarpio ir pastaroji metrika (bei kiti dokumentai) saugoma parapi­jose. Gal, kai 2026 m. Kaišiadorių vyskupija minės 100 metų jubiliejų, iki to laiko visi parapijų archyvai bus suskaitmeninti, o gal tai užtruks gerokai ilgiau, bet  G. Tamošiūnas minėjo, jog kryptingai dirbama ta linkme.

***

Neįmanoma papasakoti visko, apie ką labai išsamiai, tuo pačiu subtiliai pajuokaudamas, sudomindamas, atsakydamas į klausimus, susirinkusiesiems papasakojo vyskupijos kurijos kancleris kun. Gediminas Tamošiūnas. Bet drąsiai galime konstatuoti, kad tai, ką išvydome, ką sužinojome, buvo ne tik įdomu, bet ir praplėtė žinias, praturtino, privertė kitu žvilgsniu ne tik pažvelgti į bažnyčios ir mūsų krašto istoriją, bet ir susidomėti šviesių asmenybių veikla bei jų  nuveiktais darbais. Dabar žvelgiant į kurijos pastatą, jis neatrodo tik ištaigingi rūmai, nes žinome, kas slypi po jo kolonomis, langais ir stogu.

Alvydė Venskienė, "Kaišiadorių aidai" 2022-11-11

Ričardo Venskaus nuotraukas galima rasti čia