„Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs“ (Mt 28, 5-6).

Brangūs broliai kunigai, seserys vienuolės, mieli vyskupijos tikintieji, broliai seserys!

    Per visą Gavėnią Dievo žodis ir Eucharistijoje esantis Jėzus mus vedė ir mokė pažinti patį Dievą, Jo begalinę meilę mums. Gavėnia buvo kelionė į patį giliausią Dievo meilės žmogui slėpinį: Jėzus, tikras Dievas ir tikras žmogus, iš begalinės meilės nusidėjusiam žmogui, mirė ant kryžiaus, savo mirtimi sunaikino nuodėmę ir mirtį, Prisikėlimu padovanojo amžiną, niekada nesibaigiantį gyvenimą Dieve. Tai neįsivaizduojama, neapsakoma dovana, – amžina bičiulystė, gyvenimas su pačiu Dievu!

Jėzaus pavyzdžiu per Gavėnią mokėmės pažinti gundytojo klastą ir atmesti pražūtin vedančius pasiūlymus. Siekdamas mus padrąsinti ir sustiprinti kančios ir blogio akivaizdoje, pasirinkus sekimą Jėzumi, Mokytojas ant atsimainymo kalno atskleidė būsimą šlovę, kuri yra mums skirta. Tėvo iš Dangaus balsas kvietė pasitikėti Jėzumi ir jo klausyti. Pasakojo apie begalinį Dievo gailestingumą ir kvietė atsiversti, kad gyvenimo kelionė nesibaigtų pražūtimi. Paliko nuostabų palyginimą apie tėvą ir du sūnus, kuriuo išreiškė giliausią Dievo troškimą, kad mes gyvenime ir tikėjime būtume ir jaustumės ne samdiniais, o Jo vaikais. Parodė Dievo laikyseną nusidėjusio žmogaus atžvilgiu: „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“. Galiausiai, Kančios sekmadienį, su Jėzumi atkeliavome į Jeruzalę ir su Juo išgyvenome didingiausią įvykį žmonijos istorijoje, – mūsų išgelbėjimą iš piktojo mirtimi ant kryžiaus.

Ir štai švenčiame Kristaus Prisikėlimą, Dievo ir mūsų pergalę! Jo Prisikėlimas yra mūsų tikėjimo šaltinis ir viršūnė. Ši tiesa pirmosios krikščionių bendruomenės įtikėta ir išgyventa kaip centrinė tiesa, Tradicijos perduota kaip pagrindinė tiesa, Naujuoju Testamentu pagrįsta, drauge su Kryžiumi skelbiama kaip esminė Velykų slėpinio dalis: Kristus prisikėlė iš numirusių, savo mirtimi mirtį nugalėjo, mirusiems gyvybę dovanojo.

Kristaus Prisikėlimo slėpinys yra tikras, realus istorinis faktas ir kartu antgamtinis įvykis. Kaip liudija evangelijos, jis turėjo aiškias istorines apraiškas, tačiau nesutalpinamas vien į žemišką tikrovę. Visi Prisikėlimo pasakojimai liudija, kad apaštalų tikėjimas Prisikėlimu gimė iš betarpiško susitikimo su tikru Prisikėlusiu Jėzumi. Jų tikėjimas buvo ypatingai išmėgintas Mokytojo mirtimi ant kryžiaus. Tai kas atsitiko, mokinius prislėgė, jie buvo nusigandę ir nusiminę. Jie buvo taip sukrėsti, kad ne iš karto patikėjo Prisikėlimo žinia. Netikėjo nuo kapo sugrįžusiomis moterimis, kurios sakė Jėzų esant gyvą. Net išvydę tikrą Prisikėlusį Jėzų, mokiniai dar dvejojo. Visa tai jiems atrodė neįmanoma. „Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis“, pats Jėzus atėjo į jų tarpą, drauge valgė, apaštalui Tomui liepė paliesti kančios paliktas žaizdas. Viešpaties Prisikėlimas nebuvo sugrįžimas į žemišką gyvenimą. Savo prisikėlusiu kūnu Jėzus perėjo iš mirtingo į visai kitokį gyvenimą, anapus laiko ir erdvės, į dieviškosios tikrovės gyvenimą. Iš evangelijų pasakojimų galima matyti, jog Prisikėlimas buvo pojūčiams nepagaunamas, net sukrečiantis įvykis, žmogaus žodžiu sunkiai nupasakojama tikrovė.

Prisikėlęs Jėzus pasilieka su mumis per visas dienas. Pasilieka su žmonėmis per visą istoriją. Pasilieka ir mūsų dabarties laikais. Popiežius Pranciškus, skelbdamas 2025 – uosius metus Jubiliejaus metais, pakvietė būti Vilties piligrimais. Pakvietė keliauti į Romą, melstis šv. Petro ir kitų apaštalų, tikėjimo kankinių ir šventųjų palaidojimo vietose, lankyti savo krašto ir kitų kraštų Jubiliejines šventoves, drauge išgyventi piligrimystę. Noriu padėkoti visiems, dalyvavusiems Nacionalinėje piligriminėje kelionėje į Romą, visiems organizatoriams, grupių vadovams, broliams kunigams. Tačiau svarbiausia mūsų, kaip Vilties piligrimų kelionė, kuriai kvietė popiežius, – patiems susitikti Jėzų. Jis yra tikroji mūsų Viltis. Mus mylintis Viešpats. Šių dienų neramiam, karų ir sumaišties varginamam pasauliui, labiausiai trūksta vilties. Stinga jos ir mums. Popiežius kviečia būti ženklu, rodančiu į Kristų, kuris yra tikroji Viltis!

Šiais Jubiliejaus metais, kaip Vilties piligrimai, drauge švenčiame ir palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo 600 metų jubiliejų. Lietuvos vyskupai nutarė iškilmę drauge švęsti palaimintojo Mykolo gimtinėje, Videniškių parapijoje, (Molėtų rajone) šeštadienį, gegužės 10 dieną. Mūsų vyskupijai tai didelė malonė ir Dievo dovana. Labai kviečiu jus, drauge su parapijų kunigais, tapti šios iškilmės piligrimais ir gausiai joje dalyvauti.

Brangūs broliai, seserys! Išreikškime šiandien Jėzui džiugų dėkingumą. Džiaukimės Jo Prisikėlimo pergale. Į Jo rankas sudėkime savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį. Melskimės prašydami Prisikėlusį Kristų taikos pasauliui ir ramybės žmonių širdyse. Mylėkime Viešpatį visa būtimi, visu gyvenimu. Pasitikėkime Juo. Jis yra mūsų Viešpats ir Gelbėtojas. Jame mūsų gyvenimo prasmė, dabartis ir ateitis. Jame mūsų prisikėlimas.

Visiems Jums palaimintų, džiugių ir viltingų Kristaus Prisikėlimo švenčių!

Vyskupas † Jonas IVANAUSKAS

Kaišiadorys, 2025 m. Šv. Velykos