Ir aš ten buvau:    

lietus neišgąsdino Šeimų šventės dalyvių!

Birželio 1d., šiemet Tarptautinę vaikų gynimo ir Tėvo dieną, Vilniuje vyko ekumeninė eisena- šventė „Šeima – gyvybės lopšys“, kurią drauge organizavo keturios Lietuvos bažnyčios: Katalikų, Stačiatikių, Evangelikų liuteronų ir Evangelikų reformatų. Renginiu jos kvietė vienytis šeimas ir visuomenę bei peržvelgti krikščioniškomis vertybėmis besiremiančią šeimos sampratą. Nors nuo pat ryto nesiliovė lietus, į šventę vieni kitus padrąsindami susirinko apie 2000 dalyvių (Bernardinai.lt inf.), kurių saulėtą dieną būtų susirinkę dar daugiau. Drąsūs tėvai į vėjuotą ir lietingą šventę atvažiavo su visai mažais kūdikiais, glaudė juos prie krūtinių, slapstė vežimėliuose. Vyrėlesniems mažyliams žvarbus oras ir netrumpas kelias taip pat buvo tvirtumo išbandymas, nes šalia nieko nebodami darniai keliavo ir garbūs senoliai. Motinų veiduose ir širdyse mainėsi tai džiugesys, tai ašaros: mūsų daug, ir tai guodžia…Kažkur ore, virš visko pleveno viena mintis -  atstovėti šeimos instituciją, šiandien grubiai ir negailestingai blaškomą “modernumo” skersvėjų. Eisena prasidėjo prie LR Seimo rūmų ir nusitęsė per visą Gedimino prospektą. Pagal Bernardinai.lt informaciją, čia buvo įvairių krikščioniškų organizacijų atstovų grupės, minėtų konfesijų kunigai, vienuoliai, šeimos ir pavieniai asmenys, vilniečiai ir žmonės iš įvairių Lietuvos miestų bei rajonų: Kauno, Trakų, Šiaulių, Kaišiadorių, Panevėžio, Marijampolės, Telšių ir kt. Eisenoje dalyvavo šeimos vertybes ginantys politikai - R.Dagys ir  M.Adomėnas. Šventėje talkino 80 savanorių. Koloną vedė pučiamųjų orkestras. Stačiatikių bažnyčios grupelė giedojo bažnytines giesmes, skambėjo lietuvių liaudies ir šeimš pamėgtos  dainos. Šventės dalyviai žygiavo nešini savo organizacijų vėliavomis, plakatais, kviečiančiais vertinti šeimą ir gyvybę. Vaikai džiaugėsi spalvotais balionais “Šeima – gvybės lopšys”. Nuo Vilniaus arkikatedros bazilikos eisena pasuko Pilies gatve ir pasiekė Rotušės aikštę. Čia šventinį koncertą linksmai vedė Livija Gradauskienė ir Marijus Žiedas. Vaikų kolektyvai „Caca“, „Saulės vaikų mergaitės“,J. Miliauskaitės vadovaujamas vaikų ansamblis „Linksamasis Do“ dainavo apie tėtį, mamą, šeimą ir džiaugsmą. Taip pat dalyvavo choras “Ave Vita”, Deivis ir Renata, Povilas Meškėla, Vaida Genytė. Sveikinimo kalbas sakė šventę organizavusių bažnyčių atstovai. Renginyje vyravo rami, draugiška nuotaika. Praeiviai mojo, džiaugėsi kartu. Dalyvių džiugesys praeiviams liudijo žinią: Mes, Lietuvos šeimos, mokame džiaugsmingai ir taikiai liudyti ne žmogaus sugalvotą ar vyriausybinių institucijų apspręstą, bet per amžius gyvavusią tiesą, užrašytą plakatuose: “Šeima gimsta tik vyro ir moters santuokoje!”,  “Šeima - gyvybės lopšys!”, “Tik santuokoje įsipareigojusi šeima kuria saugią aplinką vaikui”, “Šeima - geriausia vieta augti vaikui!”, “Mokytis mylėti - geriausia šeimoje!”, ”Šeima - pagrindinė visuomenės ląstelė”, “Šeimos fizinė ir dvasinė sveikata kuria visuomenės sveikatą bei gerovę”, “Tik mylintys tėvai gali išauginti sveiką, savimi pasitikintį ir tikrai laisvą žmogų”…

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dažna šeima patiria krizę, tačiau gal ne griauti šią instituciją reikia ar pertvarkyti, o stiprinti ir puoselėti? Tuo tarpu Lietuvoje jau vis garsiau ir drąsiau svarstoma, gal šeima nebūtinai gimsta santuokoje, gal vyro ir moters santuokai gali būti prilyginta dviejų vyrų ar moterų partnerystė ar kitoks sandėris, gal vaiko ugdymą galima patikėti tokiame sandėryje gyvenančiai porai, gal žmogaus gimtis nėra prigimtinė dovana, o įgyjama ar laisvai pasirenkama…? Turime “išmokti”  būti tolerantiški… Viskam?

Ar tolerancija šiandien nėra kiek įdomesnis žodis abejingumui išreikšti? Ar ji nesirūpina  situacija tik iš vienos pusės, nes išties nemyli. Ji neva gina krizinį nėštumą išgyvenančią moterį, tačiau ignoruoja prasidėjusio kūdikio teisę gimti. Tolerancija siekia leisti vaiku rūpintis bet kuriems ar bet kaip gyvenantiems suaugusiems žmonėms, kad patenkintų jų ambicijas, tačiau nekreipia dėmesio į augančio žmogaus fizinę bei dvasinę sveikatą, kuri įmanoma tik augant su tėčiu ir mama.

Baigti norėtųsi eisenos dalyvės gydytojos akušerės-ginekologės Bangos Kulikauskaitės pasidalytomis mintimis Jurgai Žiugždienei (Bernardinai lt). Gydytoja  sakė, jog tokie renginiai svarbūs  todėl, kad nepakanka, jog  šeima, kaip vertybė, būtų tik mūsų širdyse, mintyse, svajonėse, bet už ją reikia ir pakovoti. „Ir šiandien šitas oras iš tiesų rodo, kad žmonės tikrai nusiteikę kovoti. Jie eina su mažais vaikučiais, ir tikrai labai gera pabūti tarp jų, pasidžiaugti ta vaikyste, kuri turi harmoningą aplinką. Nežinau, kiek mūsų mintys gali ką nors keisti pasaulyje, bet, manau, kad šiek tiek šia eisena prie to prisidedame. Tuo labiau, kad tai tikrai didelis valios aktas tokiu oru. Dievas rodo, kokia tai yra skaudi problema, kad dangus net verkia, kai pasaulis puola ir nepripažįsta tos vertybės. Tad žmonės ir pasiryžę dėl to pakentėti.“

Parengė V.Norkūnienė, Elektrėnų dekanato ŠC